ŽALGIRIO PERGALĖS PARKE ĮGYVENDINAMAS DAR VIENAS LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS 2020 METAIS PATVIRTINTAS PROJEKTAS

Klubo Žalgirio pergalės parko nariai džiaugiasi, kad Lietuvos kultūros taryba 2020 metų rugpjūčio mėnesį patvirtino dar vieną klubo „Žalgirio pergalės parkas“ teikiamą projektą: „Pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas, karalienė Morta ir jų sūnus Lietuvos didysis kunigaikštis Vaišvilkas“.

Žalgirio pergalės parko statinių vizija – akcentai, kurie atspindi Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki šiandienos. Ji prasideda nuo Mindaugo laikų. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimas lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvą. Be 1918 m. Vasario 16-osios nebūtų Kovo 11-osios ir jos sėkmės istorijos. Valstybės atkūrimo šimtmečio praeitis verčia susimąstyti apie praeities svarbą ir klausimus ateičiai.

 

Mindaugas – pirmasis susidariusios Lietuvos valstybės vadovas

 

Karalius Mindaugas yra vienas iš garsiausių mūsų šalies valdovų, kuris ne tik faktiškai įkūrė Lietuvos valstybę, bet surizikavo ir priėmė krikštą.

Mindaugas, atsikratydamas savo brolių ir brolėnų, kaip nurodo Edvardas Gudavičius „ pradinį Lietuvos suvienijimą galima datuoti maždaug apie 1240 m.“.

1248 m. pabaigoje kilusį Tautvilo ir Gedvydo maištą prieš Mindaugą, kurį parėmė Haličo-Volynės kunigaikštis Danila bei vokiečių ordinas. Mindaugas, sutikęs priimti krikštą, Livonijos krašto magistras Andrius Štirlandas perėjo į jo pusę ir maištas sužlugo.

1251 m. liepos 17 d. bulėje popiežius Inocentas IV nurodė, kad Mindaugas apsikrikštijo su savo pilėnais. Mindaugo žmona Morta taip pat priėmė katalikų krikštą. Oficialiai Mindaugas tapo krikščioniškuoju valdovu ir Lietuva – krikščionių šalimi. Lemiamas Mindaugo žingsnis realiai valdovo valdžiai įtvirtinti tapo ir lemiamu žingsniu įsitvirtinant Europos politinėje sistemoje. Popiežius sutiko priimti Mindaugą bei jo valstybę į „Šv. Petro teisę ir nuosavybę“, pabrėždamas, kad šia valstybe laikoma visa tai, ką Mindaugas „išplėšė iš pagonių rankų ar ateityje pajėgs išplėšti“.

1253 m. liepos 6 d. Mindaugas ir jo žmona Morta buvo apvainikuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene.

1262 m. mirus Mindaugo žmonai Mortai, jis vedė jos seserį, kuri buvo Nalšos kunigaikščio Daumanto žmona. Tuomet keršydamas Daumantas sudarė sąmokslą su Mindaugo seserėnu uoliu žemaičių rėmėju Treniota ir 1263 m. rudenį nužudė Mindaugą kartu su dviem jo sūnumis Rukliu ir Rupeikiu.

Kaip aiškina istorikai Tomas ir Inga Baranauskai, nepaisant prieštaringos politikos, Mindaugas laikomas vienu iškiliausiu viduramžių Lietuvos valdovu ir Lietuvos valstybės suvienijimo pradininku. Nuo Mindaugo ir jo žmonos Mortos prasidėjo Lietuvos valstybė, Lietuvos karalystė.

Istorikas A.V. Kojelavičius, kun. K. Matulaitis nurodo, kad Vaišvilkas jaunystėje pateko įkaitu Galicijoje ir ten susipažino su Rytų apeigomis. Priėmė Rytų apeigų krikštą Naugarduke ir tapo stačiatikiu.

Po Mindaugo ir jo antros žmonos, bei dviejų jų vaikų nužudymo, vyriausias Mindaugo sūnus Vaišvilkas pabėgo į Pinską, nors jis jau valdė tėvo jam atiduotą Naugarduką.

Iš Pinsko jam teko atkovoti tėvo Mindaugo Lietuvą iš Daumanto, Treniotos ir Tautvilo. 1263 m. pabaigoje nužudomas kunigaikštis Tautvilas, 1264 m. pavasarį ar vasarą – kunigaikštis Treniota. Kunigaikštis Daumantas pabėgo į Pskovą ir vėliau buvo paskelbtas šventuoju ir gavo Timofėjaus krikšto vardą. 1264-1267 m. Kunigaikštis Vaišvilkas grįžo į Mindaugo Lietuvą ir valdė ją trejus metus kaip Lietuvos didysis kunigaikštis. 1267 m. pabaigoje valdžią Lietuvoje atidavė savo svainiui Švarnui (Volyvės kunigaikščio Danilos sūnus), o pats apsigyveno Ugrovskio Šv. Danieliaus vienuolyne. 1267 m. gruodžio 9 d. Švarno brolis Levas dėl valdžios nepasidalinimo nužudė Lietuvos didįjį kunigaikštį Vaišvilką. Jis palaidotas Vladimire Šv. Mykolo vienuolyne.

Kaip nurodo Lietuvos ir Žemaičių kronika „tokios piktavališkos žudynės ir lietuvių bei žemaičių kunigaikščių tarpusavio nesantaka kėlė nerimą ir didelį pavojų garbingai valstybei“. Tokiu būdu Lietuvos didysis kunigaikštis Vaišvilkas išsaugojo Lietuvos karalystę vientisą, neleido ją pasidalinti tarp trijų kunigaikščių. Tačiau reikia pripažinti, kad atnaujinus gerus santykius su Vokiečių ordinu, dalis kuršių buvo priversti kapituliuoti, nuslopo be paramos ir Didysis prūsų sukilimas.

Tiesa, jo stačiatikybę įsigalėjo vėliau 1300 metais. Kunigaikščio Vytenio dėka įsteigiama pirmoji metropolija Lietuvoje (Naugarduke), kuri išsilaikė 100 metų.

1269 m. Lietuvos kunigaikštis Traidenis atima valdžią iš kunigaikščio Švarno ir tampa Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

Panaudota literatūra:

Vitkus A. Vaišvilkas– Lietuvos didysis kunigaikštis: istorinė apybraižas. Trakai-Vilnius: Voruta, 1996.

Gudavičius Eduardas. Mindaugas. Lietuvos istorijos institutas. Vilnius: Žara, 1998.

Baranauskas Tomas, Baranauskienė Inga, Slapšys Artūras. Viduramžių Lietuvos viešpačiai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015.

 

Projekto esmė 

  

Projekte numatyta Žalgirio pergalės parke įamžinti stogastulpiais Pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą, karalienę Mortą ir po karaliaus nužudymo Lietuvos valstybės vairą perėmusį jų sūnų Vaišvilką. Jų atminimui ąžuoliniais stogastulpiais pasipuoš parkas dar vienu žymiausio Lietuvos tautodailininko Algimanto Sakalausko kūrybos ansambliu, kurių meninė vertė neabejotina. Šis ansamblis puikiai įsipins į jau esančių 13 stogastulpių meninę kompoziciją.

Šiame leidinyje pateikiame dailininkui Artūro Slapšio sukurti Lietuvos valdovų: Karaliaus Mindaugo, karalienės Mortos ir jų sūnaus Vaišvilko portretai. Taip pat pateikiame tautodailininko Algimanto Sakalausko paruoštą projektinį eskizą.

Projektą užbaigsime karantino sąlygomis šventine programa dar kartą primenanti Žalgirio mūšio pergalės 610-ąsias metines bei Lietuvos valstybės susikūrimo pradžią. Moksleiviams bus išdalintos kompaktinės plokštelės ir spalvoti leidinukai, kuriame bus patalpinta suskaitmeninta informacija apie Žalgirio pergalės parko įkūrimo ištakas, jos istoriją ir projektų įgyvendinimą.

Prie Lietuvos kultūros tarybos patvirtinto projekto įgyvendinimo, be klubo „Žalgirio pergalės parkas“ narių, prisideda Kauno rajono savivaldybė – meras Valerijus Makūnas.

 

Gintautas Tamulaitis