ŠIANDIENINAI IŠŠŪKIAI LIETUVOS VALSTYBĖS SAUGUMUI

2017 m. gegužės 16 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje, Kunigaikščių salėje vyko Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyriaus vadovybės iniciatyva suorganizuota paskaita, tema „Šiandieniniai iššūkiai Lietuvos valstybės saugumui“. Nūdienos aktualijų pasiklausyti susirinko ne tik LKRKA Kauno skyriaus nariai, bet ir LK Kauno įgulos dalinių atstovai, šauliai, pilietiški kauniečiai, istorikai, Karių veteranų asociacijos kariai Gintautas Tamulaitis ir Aleksandras Vitkus ir kiti. Šios gvildenamos temos didžiulis susidomėjimas pasijuto dėl uždavinėjamų klausimų gausos lektoriui. Paskaitą vedė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento karininkas kpt. Raimondas Rajackas.

Šiandien jau daugelis vartoja terminą „hibridinis karas“, tačiau sunkoka jį apibrėžti. Pasak vieno apibrėžimo, hibridiniame kare yra naudojamos karinės ir nekarinės priemonės integruotoje kampanijoje, siekiant netikėtumo ar efekto, įgyti iniciatyvą, iškovoti psichologinių ir fizinių privalumų. To siekti pasikliaujama ir diplomatinėmis priemonėmis, skleidžiant sudėtingą ir greitą informaciją elektroninėmis bei kibernetinėmis operacijomis.Taip pat slaptais, kartais ir atvirais karinės žvalgybos veiksmais, ekonominiu spaudimu ir t.t.

Hibridinio karo apibrėžimo sąvoką lektorius grindė informatyvia fotonuotraukų medžiaga, video, multifilmų siužetais. Tai ryškiai buvo panaudota Krymo aneksijoje ir Ukrainoje.

Kpt. R. Rajackas dėstė, kaip veikiama visuomenė per spaudą, televiziją, panaudojant internetines priemones. Rusijos propaganda, kurdama net multiplikacinius filmus vaikams, jos fone parodydama rusų kareivį, karines kepures su žvaigždėmis, bei prezidento Putino paveikslą kabantį ant sienos, „programuoja“ mažo vaiko sąmonę ateičiai prie šių simbolių. Apie įvykio pasirodymą spaudoje, o ypač per televizijos kanalą rodydama įvykį, kuris įvyko sakykime Europos Sąjungos, bet kurioje šalyje, tuoj kalbama ne apie tai, kokia žalą padarė jos gyventojams, bet nukreipia mintį, kokią žalą padarė Rusijos gyventojams, nors juos tai visai neliečia. Hibridiniame kare geriausia veikia televizijos propaganda. Ne veltui valstybė imasi veiksmų kiek įmanoma užkardyti priešiškos informacijos sklaidai ne tik spaudoje, bet ir per televiziją, įvesdama apribojimus ar draudimus propagandinių TV kanalų veiklai. Žmonių grupės neretai neįtardamos ir nesuvokdamos, tokiais metodais protų „nuodijimo“ koneveikia valdžią už tokius veiksmus.

Reikia pastebėti, kad tokios informacinės priemonės naudojamos viena po kitos dėl vieno tikslo – sekinti visuomenę ir taikyti į jautriausias jos vietas, kur bus didžiausias poveikis. Panaudojus kibernetines ar ekonomines priemones, jos tuoj pakeičiamos informaciniais išpuoliais, taip siekiant sėti sąmyšį užfrontėje, veikti į jautriausias visuomenės vietas, ypač jaunimą.

Šiais laikais įvardinti ar yra hibridinis ar nehibridinis karas sunku, nes labai daug atsirado internetinių erdvių, į kurias galima veikti. Kovai prieš hibridinį karą kuriamos įvairios konsepcijos, teorijos, bei kontraatakinės priemonės, tačiau kaip pažymėjo kpt. R. Rajackas, tik žmogaus, šalies piliečio sąmoningumas gali perprasti priešo užmačias.

Reikia pasakyti, kad mūsų valstybė dar ne viską padarė, kad ugdytų sąmoningą lietuvį: nebūta plataus mąsto propagandos kampanijos, kuri būtų kontraproduktyvi, atkreipdama dėmesį į Rusijos tikslus. O kaip pastebėjo lektorius, kad pirminiame tarpsnyje kaip tik siekiama nuslėpti agresiją, sukurti taikių protestų regimybę, o tik vėliau, po truputį pereinama į agresyvesnius veiksnius, o tada atrodo, kad lyg pati visuomenė reiškia protestą.

Klausytojams pristatyta paskaita parodė, kad hibridinis karas yra sudėtingas reiškinys ne tik karine, tačiau ir pažinimo prasme. Jis sunkiai paklūsta konvencinio karo priimtoms mąstymo kategorijoms ir terminologijai, todėl reikalauja išsamesnio pažinimo nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Tokių vaizdžių paskaitų ciklas turi būti pristatomas ne tik Lietuvos kariuomenėje tarnaujančiam jaunimui, bet ir plačiąjai visuomenei: mokyklose, bibliotekose, seniūnijose ir t.t. Tai būtų dar viena priemonė ugdant Lietuvos piliečio sąmoningumą, pilietiškumą ir atsparumą priešo kėslams. Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos kariai, nuoširdžiai dėkoja Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento skyriaus viršininkui plk. ltn. Linui Idzeliui už geranorišką bendradarbiavimą, o kpt. Raimondui Rajackui už paskaitą, kur galėjome susipažinti ne tik su hibridinio karo samprata, bet ir pagilinti žinias, būti budriais savo šalies laisvės sergėtojais. LKRKA Kauno skyrius kartu sy Karių veteranų asociacijos nariais numatę ir toliau vykdant šią švietėjišką veiklą mokyklose, seniūnijų bendruomenėse ir kituose susibūrimuose, motyvuojant prisidėti prie šios veiklos ir kitas karines organizacijas.

Gintautas Tamulaitis