Pirmieji Lietuvos valdovai stovi Žalgirio pergalės parke ant „Mindaugo kalvos“

2021 metų liepos 17 d., šeštadienį, Žalgirio pergalės parke vyko Žalgirio mūšio pergalės 611-ųjų metinių minėjimas. Pasipuošusi centrinė parko aikštė Lietuvos Respublikos tautinėmis, LR istorine, Kauno rajono savivaldybės, klubo „Žalgirio pergalės parkas“, Babtų seniūnijos ir kitomis bendruomenių vėliavomis, plazdėdamos pasitiko šventės dalyvius. Nepasididžiuoja ir jau antri metai per šventes aplanko LR Seimo narys Viktoras Pranckietis.

Šventėje dalyvavo Kauno rajono savivaldybės tarybos narys Česlovas Paulauskas, Kauno rajono Babtų seniūnas Gediminas Pupinis, Panevėžiuko ir Babtų bendruomenių nariai, šauliai, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyriaus, Karių veteranų asociacijos nariai, bendruomeninė organizacija „Esatis“ ir kiti svečiai.

Pašventinti karaliaus Mindaugo, karalienės Mortos ir jų sūnaus LKD Vaišvilko skulptūras atvyko Karmėlavos Šv. Onos parapijos klebonas Virginijus Veprauskas.

Šventės vedėja Vaida Gasiūnaitė Marcinkevičienė šventės pradžioje pateikė pagrindinius šventės akcentus: „Parko pakraštyje, Lietuvos nepriklausomybės kovų alėjos pabaigoje stovi nauja taip jau bus vadinama „Mindaugo kalva“ su naujomis skulptūromis. Tai 2020 metų pabaigoje, klubo „Žalgirio pergalės parkas“ įvykdytas naujas projektas, tai duoklė pirmiesiems Lietuvos valstybės valdovams atminti – pirmąjam Lietuvos karaliui Mindaugui, karalienei Mortai ir jų sūnui Lietuvos Didžiąjam kunigaikščiui Vaišvilkui, kuris po Mindaugo mirties 3 metus valdė ir išlaikė Mindaugo Lietuvą“...

Karybos paveldo klubas „Kauno pavieto laisvieji šauliai“ patrankos salve skelbė Žalgirio mūšio pergalės 611-ųjų metų šventės atidarymą. Vytauto didžiojo 2-osios rinktinės vado pavaduotojas kapitonas Valdas Pempė komandavo jauniesiems šauliams stoti į Garbės sargybą prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, Lenkijos karaliaus Jogailos, karaliaus Mindaugo, karalienės Mortos ir jų sūnaus LDK Vaišvilko stogastulpių.

Kol sargyba buvo išstatoma moderatorė kalbėjo apie amžinosios ugnies svarbą, kovų sudvasinimą ir tos jėgos stiprybės susijungimą Žalgirio parke. Tradiciškai ugnis atgabenta iš Kauno nuo Karo istorijos muziejaus sodelio nuo Nežinomo kareivio kapo. Ugnį nešė jaunieji šauliai iš Babtų gimnazijos. Kol buvo nešama ugnis fleita grojo Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Alytaus ulonų bataliono orkestro fleitininkas Algirdas Tamulaitis „Oi, neverk motušėlė“. Ugnis su fakelu buvo perduota klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pirmininkui Gintautui Tamulaičiui, kuris šiemet šventinį aukurą uždegti patikėjo labiausiai prisidėjusiam prie parko kūrimo ir jų vykdymo darbų valdybos nariui profesoriui Aleksandrui Vitkui. Po šventinio aukuro uždegimo buvo padėtos gėlės ir ąžuolo vainikai prie LDK Vytauto, Lenkijos karaliaus Jogailos ir karaliaus Mindaugo, karalienės Mortos ir jų sūnaus LDK Vaišvilko stogastulpių.

Lietuvos valstybės himną atliko Lietuvos kariuomenės Oro pajėgų karinis orkestras.

Renginio vedėja pranešė: „beveik kiekvienais metais Lietuvos kariuomenės Oro pajėgų kariniai lėktuvai skrisdami iš Šiaulių į Kauno istorinį oro uostą švęsti Dariaus ir Girėno minėjimo metinių, visada paplasnoja savo metaliniais sparnais sveikindami Žalgirio parke esančius šventės dalyvius. Džiaugiamės - šiemet pasveikinti su Žalgirio mūšio pergalės 611-osiomis metinėmis atvyko Lietuvos kariuomenės Oro pajėgų karinis orkestras, vadovas kapelmeisteris kapitonas Ričardas Kukulskis, dirigentas kapitonas Remigijus Terminas“. Ir pakvietė prisistatyti muzikiniam sveikinimui. Orkestras šventėje virpino susirinkusių širdis savo skambiais ir gaudžiais muzikiniais garsais. Gaila, kad orkestrinė programa dėl orkestro renginių gausos buvo sutrumpinta, bet vis tiek žmonės džiaugėsi.

Vėliau šventės dalyviai buvo pakviesti prie taip jau vadinamos „Mindaugo kalvos“, kur buvo atidengtos ir pašventintos pirmiesiems Lietuvos valdovams sukurtos skulptūros. Kol šventinė kolona pasiekė kalvą, Oro pajėgų karinis orkestras palydėjo su muzika.

Atidarymo metu prie Mindaugo kalvos parko pirmininkas Gintautas Tamulaitis papasakoja apie šio paminklo projekto rengimo darbus ir ilgametį projektų teikimą, kantrų jų tobulinimą. Laimėjus konkursą ir šio projekto per trumpą laiką vykdymo eigą pandemijos COVID 19 sąlygomis, kai buvo suvaržyti judėjimai tarp savivaldybių, pačių žmonių sambūrių ribojimas, o įgyvendinimo terminas buvo trumpas ir reikėjo tai atlikti. Džiaugėsi, kad pavyko ir savo kalboje išsakė: „Grįžta Lietuvos valstybės ne tik simboliai, bet ir Lietuvos istorijos valstybingumo pradžia įamžinama tokiais skulptūriniais pirmaisiais valdovų paminklais. Nėra Lietuvoje tokio ansamblio, kaip pirmieji Lietuvos valdovai, paminklas Vilniuje tik Mindaugas, skulptūros Latvijoje, Agluonoje“.

Šių trijų skulptūrinio ansamblio autorius tautodailininkas Algimantas Sakalauskas savo kalboje trumpai tepasakė: „reikėjo ir atsirado šis paminklas pirmiesiems Lietuvos valdovams, grįžtame į Lietuvos istorijos pradžią“.

Pirmųjų Lietuvos valdovų skulptūras atidengė: LR Seimo narys Viktoras Pranckietis, Kauno rajono Babtų seniūnas Gediminas Pupinis, parko pirmininkas Gintautas Tamulaitis, skulptūrinio ansamblio autorius, tautodailininkas Algimantas Sakalauskas. Pašventinti paminklus pakvietė Karmėlavos kleboną Virginijų Veprauską, kuris iškilmingai pašventino  pirmuosius Lietuvos valdovus.

Profesorius Aleksandras Vitkus parko valdybos narys šventės dalyviams istoriškai papasakojo, kuo yra svarbus Lietuvos istorijai, Lietuvos valstybės susidarymui pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas, karalienė Morta ir jų sūnus LDK Vaišvilkas. Jo istoriniais faktais paremtas pasakojimas nuvainikuoja Lietuvos istorikų Lietuvos karaliaus sūnaus Vaišvilko ignoravimą istoriniais faktais. Tai pirmasis Lietuvoje paminklas Lietuvos karaliaus Mindaugo sūnui.

Karybos paveldo klubas „Kauno pavieto laisvieji šauliai“ vadovaujami Vaidoto Valavičiaus iš patrankos atliko tris dedikacines salves: pirmoji – „Už pirmuosius Lietuvos valdovus - karalių Mindaugą, karalienę Mortą bei jų sūnų Lietuvos Didįjį kunigaikštį Vaišvilką“; antroji – „Už Žalgirio mūšio pergalę ir Lietuvos kariuomenę“ ir trečioji – „Už Lietuvos valstybę“.

Šiemet pirmą kartą parke lankėsi bendruomenė „Esatis“ svečiai iš Vilkijos rajono, vadovas Arnoldas Mišauskas, kurie prie Mindaugo kalvos atliko kūrinius su būgnais ir gitara, nes jie buvo neįprasti – kūriniai protėvių dvasia, iš Lietuvos praeities istorijos šaknų.

Visiems šventės dalyviams sugrįžus atgal į centrinę aikštę, šventė buvo tęsiama.

Svečiams prisistatė „Viduramžių pasiuntiniai“ pasirodymas. Jie ne tik papasakojo, bet ir vaizdžiai pademonstravo riterių ginklus, jų aprangą bei kovos meną. Žiūrovai pasidžiaugė šia riterių improvizaciją ir plojimais nenorėjo juos greitai paleisti.

Pranešimą apie Žalgirio mūšio pergalės svarbą nulėmusią ne tik Lietuvos, Lenkijos bet ir visos Europos vystymosi raidą entuziastingai pasidalino Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikas Arvydas Pociūnas.

Nuoširdžiai buvo priimti svečių sveikinimai: LR Seimo nario V. Pranckiečio šventės metu sveikinimai ir palinkėjimai, Kauno rajono savivaldybės Tarybos nario Česlovo Paulausko sveikinimas ir perduota padėka parko valdybai nuo Seimo nario Justino Urbonavičiaus, sveikinimo žodį tarė ir Babtų seniūnas Gediminas Pupinis.

Po visų sveikinimų Žalgirio pergalės parko pirmininkas pasveikino visus su švente, padėkojo Lietuvos kultūros tarybai, Kauno rajono savivaldybės merui Valerijui Makūnui už paramą įamžinant pirmuosius Lietuvos valdovus. Įteikė padėkos raštus tautodailininkui Algimantui Sakalauskui už pirmųjų Lietuvos valdovų skulptūrų išdrožimą ir nuolatinį bendradarbiavimą kuriant naujas skulptūras parke. Babtų seniūnui Gediminui Pupiniui už šienavimo darbus ir pagalbą organizuojant šventę, knygas apie Žalgirio pergalės parką II dalis Oro pajėgų orkestro vadovui kapitonas Remigijui Terminui, parko reklaminius kalendorius šventės moderatorei VaidaiGasiūnaitei Marcinkevičienei ir garso operatoriui Ričardui Danauskui. Dėkojo ūkininkui Juozui Staliūnui, nuolat talkinant sunkiąja technika, už pavėsį palapinėje Valdui ir Karolinai Plauškams. Padėkojo visai parko valdybai: prof. Aleksandrui Vitkui, Juozui Klimkevičiui, Lionginui Urbonavičiui, Vytautui Kamblevičiui ir Nikalojui Valiūnui, Algimantui Danauskui. Taip pat nors ir minimalia parama prisidėjus, dėkojo ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyriaus vadui Pauliui Pacevičiui, šauliams padėjus organizuoti šventę. Nuoširdus ačiū visiems prisidėjusiems prie Žalgirio pergalės parko kūrimo bei šios dienos šventės baigdamas sakė parko pirmininkas.

Koncertinę programą atliko vokalinis instrumentinis ansamblis „Šlamutis“ vadovas Juozas Gricius. Šventės metu dalyviai buvo kviečiami pasivaišinti kareiviška koše ir klausytis koncertinių kūrinių.

Šventės vedėja priminė, kad Žalgirio mūšio pergalės minėjimo programa parke tęsis ir nuo 19 val. vyks DJ komandos „KONKURENCIJA“ – pasirodymas.

Karys veteranas Gintautas Tamulaitis