PAŽINTIS SU IGNALINOS KRAŠTO AMŽIŲ BĖGYJE

Kiekvienais metais Karių veteranų asociacijos (KVA) nariai visi susirinkę praleidžia kelias dienas kokiame nors Lietuvos kampelyje. Šiemet nuostabiame gamtos kampelyje buvo organizuotas ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. KVA prezidento Zigfrido Jankausko ir valdybos sutarimu suvažiavome Ignalinos ir Zarasų krašto sandūroje, kur istorija ir žmonės vienas su kitu susiję, persipynę, todėl ir įdomiu juos pasekti amžių bėgyje.

Apsistojome Palūšės poilsavietėje „Žvejo krantas“, prie pat Lūšio ežero.

Kaip įprasta atlikome visas KVA būtinas procedūras: išsirikiavimas su šventine karine apranga, karių veteranų vėliavos įnešimas, sugiedotas Lietuvos valstybės himnas, pagerbimas narių įšėjusių į anapilį.  Po to KVA prezidentas įteikė  Jaronimui Oželiui Laisvės gynėjo pažymėjimą ir ženklelį.  Prezidentas kiekvienam dalyviui įteikė Lietuvos kariuomenės generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko atsiminimų knygą „Be užuolankų“ su autoriaus autografu. Kiekviena narį atlydėjusioms žmonoms buvo įteikti 2004 metų kalendoriai.

Vykstame susipažinti su Ignalinos kraštu. Mums pasisekė tuo, kad mūsų KVA prezidento gimtasis miestas yra Švenčionėliai, netoli  nutolęs nuo Ignalinos miesto, todėl jam visos čia esančios apylinkės yra pažįstamos. Jis mums buvo kaip kelrodis rodydamas ne tik kelią nuo vieno objekto iki kito, bet ir pasakodamas apie juos.

Šiame krašte yra dar išlikusios kelios medines bažnyčios. Palūšės dvaro polivarkas čia minimas 1657 m. Į šiaurės rytus nuo Palūšės kapinių yra 12 pilkapių, kurie datuojami VIII-XII amž. Palūšėje ant kalvos stovi unikalus medinės liaudiškos architektūros ansamblis – Šv. Juozapo bažnyčia, pastatyta dar 1750 m., ir aštuonkampiu dviejų tarpsnių koplyčia. Bažnyčia pastatyta tik naudojantis kirviu, o bažnyčios sienos sutvirtintos mediniais kaiščiais. Interjerą puošia vertingi dailės kūriniai – ant lentų tapyti paveikslai, drožiniai, skulptūros. Bažnyčios sienose po antru dažų sluoksnių rasta mozaikos (tapyti piešiniai biblijos temomis), kurie bus ateityje atidengti gavus paramos iš ES. Įdomu tai, kad ant 1 lito banknoto buvo pavaizduota ši unikali bažnyčia.

Greta bažnyčios apsilankėme ir akmens amžiaus būstą ir Rytų Lietuvos pilkapio ekspoziciją. 

Antras sustojimas nuvedė į Ceikinių kaimą pamatyti stovinčią bažnyčią  ant  akmeninių pamatų. Pirmosios bažnyčios statytos iki 1675 metų jau seniai neliko. 1773 m. buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia, kuri ne vieną kartą degė, keitėsi, perstatė, tačiau išlaikė liaudies architektūrines formas, stačiakampio planą, su bokštais ir trijų aukštų medine varpine.

Iš čia kunigas A. Labutis 1831 metais  suorganizavo sukilėlių būrį ir puolė Rusijos imperijos kariuomenės įgulą Švenčionyse. Aplankytas ir klebono Karolio Garucko  kapas bažnyčios šventoriuje. Jis gynė tikinčiųjų teises, buvo vienas iš 1976 m. Lietuvos Helsinkio grupės narių.

Lietuvos kariai veteranai negalėjo praeiti ir neuždegti žvakutes prie Lietuvos  partizanų Vytauto apygardos Tauro rinktinės partizanų paminklo (kapus). Zigfridas Jankauskas įdomiai papasakojo apie šia veikiančius partizanus bei žūtbutines kovas netoliese jo gimtinės. Partizaninės kovos pradžia Aukštaitijoje sutapo su antrosios sovietų okupacijos pradžia. Tai – 1944 metų vasara, laikas, kai vis dar tęsėsi Antrasis pasaulinis kartas, Šis sutapimas lėmė pradinio pasipriešinimo etapo spontaniškumą, gana atvirą kovos būdą: negalvotą apie užsitęsiančia okupaciją.  Lietuvoje partizanai bandė vienytis. Vilniaus universiteto dėstytojui, medikui, prof. Juozui Markuliui-Ereliui buvo pavesta įsteigti Bendrojo demokratinio judėjimo sąjūdį – partizaninį kovos įrankį, kurio vadovas pasirodė buvo pavaldus okupantams. Tik kai kurių partizanų dėka išdaviko išaiškinimas nulėmė tolimesnio partizaninio pasipriešinimo eigos etapą ir nesustabdė partizaninį pasipriešinimą. Šioje vietoje buvo prisimintas ir mūsų veteranų prof. Aleksandro Vitkaus ir Gintauto Tamulaičio su kūrybine grupe 2015 metais pastatytas dokumentrinis kino filmu „Kas tu esi, prof. Markuli?“.

                 Kaip gi būnant Ceikiniuose  neaplankyti  garsią Petrauskų sodybę – Kipro ir Miko. Mes aplanlėme ne tik įkurtą muziejų, bet ir grojantį suolelį. Veteranui kapitonui Vydmantui Augučiui  smagiai įsukus rankenelę pasigirdo muzika skambant K. Petrausko atliekamoms dainoms.

                 Vykstame į Mielagėnus – Ignalinos rajono seniūnijos centrą, Mielagėnai turėjo kaimo ir nuo 1768 metų su pertraukomis miestelio statusą. 1746-1760 m. Kuršo bajoro Grafo iniciatyva pastatyta pirmoji medinė  bažnyčia. 1779 metais pradėta statyti najoji mūrinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pašventinta 1790 m.

Bažnyčia yra kultūros paminklas. Klasicistinio stiliaus mūrinę bažnyčia puošia Mielagėnų kaimelį ir savo forma šiek tiek primena Vilniaus arkikatedrą baziliką. Šoninėse fasado nišose yra Šv. Petro ir Šv. Povilo statulos, turinčios antikinių bruožų. Šių skulptūrų  bei paveikslų bažnyčiose ir Justinios ir Kazimiero epitafijų autorius  dailininkas Vincas Smakauskas (1797-1876). Interjerų įrenginius sukūrė meistras Labanovskis, išraiškingų formų ir proporcijų.

Prieš keletą metų degė bažnyčia, tai tik klebono Marijono Savicko dėka ji prisikėlė naujam gyvenimui. Klebonas Marijonas Savickas mums nuoširdžiai papasakojo Mielagėnų miestelio ir bažnyčios istoriją, vaizdžiai apibūdino dailininko V.Smakausko paveikslu bei parodė bažnyčioje jo nutapytus paveikslus.     

Būnant Mielagėnose būtina aplankyti Paliesiaus dvaro sodybą, kuri šiuo metu apibūdinama kaip medicinos, meno ir muzikos namai. Šio dvaro pasididžiavimas ir išskirtinumas – unikali ir ypatinga koncertų salė Paliesiaus dvare skambanti klasikinė muzika dabar jau tapo dvaro vizitine kortele,

1736 m. priklausė Livonijos taurininkams Justinai ir Kazimierui Petrui Kublickams, o paskutiniai jo savininkai – Bžezinskiai. Šiandien jis priklauso  medikui, Paliesiaus dvaro atstatytojui Juliui Ptašekui.

Paliesiaus dvaras mena dar XVII amžiaus laikus, kai grafas Tyzenhauzas čia įsigijo dvarą, o prie Kančioginos upelio tuomet puikavosi pirtelė, bravoras. Unikali savo kraštovaizdžiu ir paslaptinga įvairove pati gamta pašnibždėjo vietovės pavadinimą: tai, kas esą prie miškelio, „paliesiuje“ (žodis kilęs iš slavų kalbų). Taip ir gimė Paliesiaus vietovė ir jos centru tapo Paliesiaus dvaras.

Mūrinė bažnyčia pastatyta 1770-1790 m. Livonijos kunigaikštystės vaisko Kazimiero Kublicko rūpesčiu. Broliai Stanislovas ir Adolfas Kublickiai buvo aktyvūs 1831 m. sukilimo Užnerio apskrityje organizatoriai ir dalyviai, po sukilimo priversti pasitraukti į Prūsiją.

Paliesiaus dvaras buvo net svarbesnis už Mielagėnų miestelį ir buvo stambus Lietuvos ūkio klestėjimo bei kultūros sklaidos centras, kaip tik tuo metu buvo suformuotas visas Paliesiaus dvaro ansamblis.   Beje, dvare gyveno ir jau minėtas Vincentas Smakauskas, kuris nutapė žymųjį paveikslą „Steponas Batoras steigia Vilniaus universitetą“. Mielagėnų bažnyčią puošia jo tapyti didingi paveikslai „Šv. Matas Evangelistas“, „Šv. Morkus Evangelistas“, „Šv. Lukas Evangelistas“, „Šv. Jonas evangelistas“, didįjį altorių puošia jo paveikslas „Šv. Jonas Krikštytojas“, presbiterijoje – „Jėzus Kristus Nukryžiuotasis“. 1838 m. jis sukūrė portiką puošiančias didingas Šv. Petro ir Šv. Povilo stiuko skulptūras, o presbiterijoje – Kublickių biustus ir paminklinę lentą.

Mus supažindino su vienintelėje Baltijos šalyse Paliesiaus širdies sveikatos ir fizinio krūvio terapijos klinika. Paliesiaus klinika remiasi klinikiniu gydymu fiziniu krūviu,kuris apjungiamas su harmoninga psichine ir emocine veikla atsipalaidavimą skatinančioje aplinkoje. Neagresyvūs gydymo metodai ir dvaro sodybą supanti gamta kiekvienam padės pagerinti savijautą – numesti svorio, sumažinti kraujospūdį, subalansuoti mitybą, sustiprėti po onkologinės ligos gydymo ir įveikti stresą.

Liko svarbiausias klausimas – KVA prezidento rinkimas. Siūlomams kandidatams atsisakius, vienbalsiai visi išrinko trijų metų kadencijai dm. gr. Zigfridą Jankauską. Vienbalsiai išrinkta ir patvirtinta Asociacijos valdyba. Daug ginčų nesukėlė ir narių mokesčio dydis bei mokėjimo tvarka.

Ryte visi atsisveikinome su Ignalinos kraštu ir aptarius planus rudens susitikimui Palangoje, palinkėdami vienas kitam sėkmės išsiskirstėme.

KVA veteranas,

Dim. vyr. ltn. Aleksandras Vitkus