Jau tapo tradicija kasmet rugsėjo mėnesį Karių veteranų asociacijos nariams susirinkti Klaipėdos karininkų ramovės filiale Palangoje ir ramioje aplinkoje aptarti ne tik nuveiktus darbus, bet ir numatyti planus ateičiai. Į susitikimą susirinko kariai veteranai iš Vilniaus, Kauno, Tauragės, Alytaus, Širvintų, Šilalės, Kvedarnos ir Varėnos.
Šis susitikimas buvo ypatingas tuo, kad šventėme net dviejų veteranų garbingas 70-ties metų jubiliejines sukaktis. Šiemet sukako asociacijos prezidentui dim. plk. J. Kliauzai 70 metų, bei asociacijos nariui prof. Aleksandrui Vitkui. Abu jubiliatai buvo pagerbti ir apjuosti jubiliejinėmis juostomis, sugiedota „Ilgiausiųjų metų“, pasakytos sveikinimo ir linkėjimo kalbos. Įvertinant asociacijai nuveiktus darbus prezidentas dim. plk. J. Kliauza buvo apdovanotas aukščiausiu Karių veteranų asociacijos apdovanojimu „Didžiuoju Kryžiumi“.
Kitą dieną veteranai vyko į Lietuvos kariuomenės motorizuotos pėstininkų brigados „Žemaitija“, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Būdigeidžio dragūnų batalioną „Nugalėsim arba žūsim“. Tą dieną buvo švenčiamos bataliono įkūrimo metinės kartu su visuomene. Nuo 2012 metų organizuojamas visuomeninis pėsčiųjų žygis „Dragūnų keliais", kurio metu keliaujama iki Nemirsetos gyvenvietės (1992 m. Nemirsetoje įkurtas batalionas, 1993 m. perkeltas į dabartinę dislokacijos vietą). Čia dalinio ramovėje prezidentą pasitiko ir Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas dim. ltn. Anicetas Varnas. Už nuopelnus Lietuvos karininkų sąjungai įteikė atminimo medalį.
Atstovė ryšiams su visuomene karinio dalinio ramovėje papasakojo Dragūnų bataliono susikūrimo istoriją, jos tradicijas, karių gyvenimą. Mobilumas ir universalumas – išskirtinės savybės, lydinčios šiuolaikinį dragūną. Jis sugeba greitai, lanksčiai ir sumaniai veikti tiek žemėje, vandenyje ir ore, neveltui jo teritorijoje puikuojasi trigalvis drakonas. Veteranai buvo supažindinami ir su naujaisiais naudojamais batalione ginklais. Atsisveikinimui su batalionu prezidentas dim. plk. J. Kliauza perdavė padėkos raštą šio dalinio vadui ir apie atsiliepimus padarė įrašą šio dalinio metraščio knygoje. Taip pat „patikrinome“ šiuolaikinio kario maitinimą. Pietavome karių valgykloje kartu su kariais.
Sekančią dieną buvo aptariama veikla susijusi su asociacija. Gana rimtai buvo atrenkami nauji kandidatai į veteranų asociaciją. Jis turėjo ne tik atitikti asociacijos įstatų reglamentą, kas gali būti jos nariais, bet ir motyvuotai pasakyti, kodėl jis nori tapti šios organizacijos nariu. Jų iškilmingas priėmimas į asociaciją vyks sekančiais metais pasirinktu laiku. Daug buvo diskutuojama ir svarstoma apie atkuriamą autentišką tarpukaryje dėvimą karininkų žiedą „Vytis“. Sekančiais metais numatyta organizuoti kelionę po Ignalinos apylinkes, paplaukioti jos ežerais ir pasigrožėti to krašto gamta.
„Iki sekančių turiningų susitikimų!“ palinkėjo karių asociacijos prezidentas dim. plk. J. Kliauza užbaigdamas susitikimą.
Susitikimas pasibaigė, tačiau veteranų žingeidumas dar nebuvo pilnai patenkintas. Šiemet Seimas paskelbė „Saulės mūšio“ metus, kai 1236 m. rugsėjo 22 d. Žemaičių kunigaikštis Vykintas Saulės mūšyje nugalėjo galingą Kalavijuočių ordiną.
2005 metų rugsėjo 22 dieną buvo surengta Baltų vienybės ugnies sąšauka Žemaitijoje tarp Girnikų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių, tai 2015 metais Baltų vienybės ugnys nušvietė apie 180 piliakalnių Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Lietuvos – Latvijos vienybės draugijai pasiūlius, sutarta Vienybės ugnis uždegti rugsėjo 22 d. tarp 20-21 val. (Lietuvos laiku). Tūkstančiai piliakalnių, alkų, milžinkapių ir kitų atmintinų vietų įžiebta ugnis vardan baltų praeities ir ateities.
Šiemet rugsėjo 22 d. vakare daugelyje Lietuvos vietų 20.00 val. užsidegė Saulės mūšio 780-mečiui ir Baltų vienybės dienai skirta ugnies misterija „Saulės mūšis“. Kauno karių asociacijos nariai vyko Kauno rajone esantį Pyplių piliakalnį, Vilnius – galėjo dalyvauti Vilniuje ant Tauro kalno ir t.t. Kiekvienas rajonas turėjo savo atitinkamą vietą skirtą ugnies sąšaukai.
Po susitikimo Palangoje Kauno veteranai pakeliui į namus vyko pro Tverus užsuko ir į Lopaičių piliakalnį, kitaip dar vadinama „Baltų Atlantida“. Būtent iš čia kunigaikštis Vykintas vedė savo karius iš pilies kovai su kalavijuočiais, nes legendos pasakoja, kad XIII a. čia stovėjo Vykinto pilis. Tačiau dar ne tuo žymi ši vietovė.
Kai 2002 m. archeologai Bronius Dakanas pradėjo tyrinėti Tverų apylinkes, jis surado tiesiog dar nepaliestus megalitinės kultūros (prieš 6 tūkst. m. apėmusius pietų ir vakarų Europa) klodus: paminklų, stabakūlių (domenas, statmenai sustatytus akmenys), mirusiųjų laidojimą ne po akmenų krosnimis, o paprastuose duobėse ir pan.
Lopaičių piliakalnis sudaro tarsi lašo formos pylimą, kuris juosia daubą su joje tekančiu upeliu. Svarbiausi Lopaičių komplekso objektai yra vadinamoji observatorija ir „dolmenas“. Observatorija – tai labai lygų apskritimą sudaranti nedidelė dauba, kurios šlaituose išlikę įvairaus dydžio akmenų. Manoma, kad jų pagalba buvo stebimi daugaus kūnai, pasitelkus žvaigždes priimami svarbūs sprendimai.
Dar vieną įžymybę turi Lopaičių piliakalnio teritorija –tai vandens šaltinis, vadinamas stebuklinguoju. Čia pastoviai žmonės semiasi vandenį, tikėdami jos gydomosiomis savybėmis.
Daug ką gali papasakoti piliakalnio papėdėje esantys radiniai, tačiau geriau vieną kartą atvykti ir viską savom akimis pamatyti. Tuo ir vadovaujasi karių veterano asociacijos nariai.
KVA informacija
