2023 06 16-18 d. Karių veteranų asociacijos nariai tęsia pažintį su Švenčionių rajonu

Kaip ir pridera kariškiams, į iškilmingą rikiuotę veteranai: dim. vyr. ltn. LAKS Zigfridas Jankauskas, dim. vrš. Petras Kancevičius, dim. vyr. ltn. Jeronimas Oželis, dim. kpt. Edmundas Survilas, dim. kpt. Juozas Zeringis, dim. kpt. Vydmantas Augutis, dim. vrš. Juozas Papas, srž. Gintautas Tamulaitis, išėjo uniformuoti. Vadui Zigfridui Jankauskui raportavo dimisijos kapitonas Vydmantas Augutis, vėliavą įnešė dimisijos kapitonas Edmundas Survilas, apdovanojimai buvo įteikti dimisijos viršilai Juozui Papui ir dimisijos vyr. leitenantui Jeronimui Oželiui. Po iškilmingos rikiuotės visi nuskubėjo ruoštis pažintinei kelionei po Kaltanėnų ir Labanoro apylinkes.

Maršrutą po svarbias kovų už Lietuvos laisvę ir kitas svarbias vietas sudarė Karių veteranų asociacijos prezidentas, mano geras bičiulis Zigfridas Jankauskas, su kuriuo, nurimus susitikimo šurmuliui, ir kalbėjausi apie aplankytas vietas, apie patirtus įspūdžius.

- Zigfridai, gal trumpai papasakok apie asociacijos tradicijas?

-                    Esame jau ne jaunuoliai, o vieni pirmųjų savanorių, atėjusių 1991 metais. Mūsų organizacija įsikūrė prieš 13 metų, dažniausiai organizuojame 2 stambius renginius. Tai pavasario susitikimas ir rudens, kuris nuolat vyksta Palangos karininkų ramovėje. Ten būdami irgi rengiame pažintines išvykas. Nuvažiuojame net iki Liepojos, turime užmezgę ryšius su latvių karininkais. Visuomet ten, kur lankomės, pagerbiame žuvusius partizanus. Tą darėme ir šio susitikimo metu. Kadangi esu šios asociacijos prezidentas, noriu parodyti Švenčionių rajoną, tad jau antrus metus iš eilės pavasario susitikimus rengiame Švenčionių rajone. Džiaugiuosi, kad visi liko patenkinti, nes dauguma nei žemaičių, nei dzūkų nėra šiam krašte buvę. Programa buvo patvirtinta jau praeitą rugsėjį rudens susitikimo metu. Dabar ją sėkmingai įvykdėm, - pradėdamas mūsų pokalbį sakė Zigfridas.

-  Zigfridai, gal galima šiek tiek apie pačią programą ir aplankytus objektus?

-                    Penktadienį – atvykimas, įsikūrimas ir vakaronė. Šeštadienis prasidėjo rikiuota, vėliavos įnešimu, mirusių asociacijos narių pagerbimu, vėliau – pažintinė išvyka. Iš pradžių nuvažiavome į Labanorą, norėjome apžiūrėti atstatytą bažnyčią, bet kadangi pamaldų nebuvo, bažnyčia buvo užrakinta. Kai jau nusivylimo gaidelė ėmė rusenti, mus pamačiusi iš gretimo namo išėjo Stasė Godienė, kuri mums aprodė bažnyčią. Čia pamatėme Teresės Blažiūnienės sukurtus darbus. Beje, Teresę aš asmeniškai pažįstu. Šauniai pasišnekėjom ir su klebonu Jurgiu Kazlausku. Važiuodami iš Labanoro sustojome 1941 metais žuvusio kapitono Juozo Puknio žūties vietoje ir pagerbėme jo atminimą...

                      Kapitonas Juozas Puknys, kaip ir kiti Lietuvos karinių dalinių kariai, sovietams užėjus buvo inkorporuoti į sovietinę kariuomenę. Pasklidus gandams apie 1941 m. birželio sukilimą, kapitonas Juozas Puknys suorganizavo 7 žmonių grupę ir nusprendė parodyti okupantams, kas tokie Lietuvos kariai, jų kovinę dvasią. Atėjęs į štabą, kapitonas Juozas Puknys pasakė, kad pasiklydo. Rusų karininkas išėjo parodyti kelio, tuo metu Juozas Puknys norėjo nušauti rusų karininką, bet tas pasirodė vikresnis ir pirmas iššovė. Jaudinantis momentas – kapitono Juozo Puknio anūko, atvykusio net iš JAV, paliktas raštelis.

Pagerbę žuvusio kapitono Juozo Puknio atminimą nutarėme žvakučių nedegti, nes miške didžiulė sausra, nuvažiavome į Labanoro mūšio vietą, ten – Kauno ir Margirio bunkeriai. Prie kiekvieno kryžiaus atsistojo po karininką. Visiems paaiškinau to mūšio detales.

Stovint tokiose sakraliose vietose, aplaistytose mūsų karių, partizanų krauju, visada galvoji apie tų žmonių dvasinę stiprybę, meilę Lietuvai. Partizaninis judėjimas akivaizdžiai įrodė, kad lietuviai ne taip lengvai atsisakys savo laisvės, kovojo ir kovos už Lietuvos laisvę. Mes, trečiosios kartos savanoriai, 1991 metais buvome pasiryžę kartoti tai, ką darė mūsų tėvai ir seneliai. Visko tada galėjo būti... Gaila, kad į tokias vietas nėra gerų nuorodų, važiuojant galima pasiklysti. Mes turim didžiuotis, kiekvienas mokinys, kiekvienas vaikas tose vietose turi pabūti, kad žinotų, kas čia vyko, ir pajustų tą meilę Lietuvai, vardan kurios žuvo partizanai. Juk į kapitono Juozo Puknio žūties vietą net nuorodos nėra, aš atsitiktinai ją radau. Negi sunku tas nuorodas pastatyti?..

Iš Kiauneliškio miško grįžome į Kaltanėnus, apžiūrėjome dvarvietę, užėjome į svirną, ten pasižiūrėjome demonstruojamą filmą apie Švenčionių kraštą, papasakojau dvaro istoriją, vienuolyno istoriją. O dvaro istorija gana įdomi... Mums pasisekė, kad buvo atidaryta bažnyčia, ir galėjome ją apžiūrėti iš vidaus. Uždegėme žvakutes. Paskutinė mūsų apžvalginės kelionės vieta buvo Kaltanėnų kapinės, čia ir uždegėme visas žvakutes, kurių nedegėme miške. Jas uždegėme prie Vytauto apygardos žuvusių partizanų paminklo. Žinoma, aplankėme ir šviesuolio kunigo, pirmosios Švenčionėlių bažnyčios statytojo Jono Burbos kapą, o vakare vyko aptarimas, klausėmės Algio Jakšto skaitomos poezijos.

Sekmadienį vyko valdybos posėdis, aptarėme ateities planus. Rikiuotės metu vyko iškilmingas uždarymas. Visi dėkojo už prasmingą renginį. Tikiuosi, kad tai, ką pamatėm, aplankėm, ilgam išliks dalyvavusių atmintyje, - baigdamas mūsų pokalbį sakė Lietuvos karių veteranų asociacijos prezidentas Zigfridas Jankauskas, kuriam birželio 23 d. LR Seime bus suteiktas Laisvės gynėjo statusas. Nuoširdžiai sveikinu bičiulį Zigfridą Jankauską su tokiu garbingu įvertinimu.

Algis JAKŠTAS

Savaitraščio laikraštis „Švenčionių kraštas“

Nuotraukų komentarai:

1. 1941 m. žuvusio kpt. Juozo Puknio žuvimo vieta, atminimo koplytstulpis.
2. Rastas raštelis ir vertimas: „Kai rusai dar kartą įsiveržė į Lietuvą 1944 metais, bijodama dėl savo šeimos saugumo kpt. Puknio našlė pasiėmė du savo vaikus ir išvyko į Italiją, o vėliau – į Jungtines Amerikos Valstijas. Jos dukra Dalia ištekėjo, susilaukė trijų vaikų ir mokė vaikus anglų, kaip antrosios kalbos New Džersyje. Džiaugiuosi turėdamas ryšį su Lietuvos žmonių drąsa, pasiaukojimu ir ypatingai su savo seneliu.“ Thomas McKenzie, Matematikos profesorius, Gonzaga Universitetas, Dalios Puknys sūnus, Juozo Puknio anūkas“.
3. Tigro rinktinės „Kauno“ bunkerio ir kautynių vietoje atiduota pagarba kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę partizanams.
4. Vytauto apygardos partizanų pagerbimas Kaltanėnų kapinėse.
5. Renginio dalyviai pagerbia kun. Jono Burbos atminimą Kaltanėnų kapinėse.
6. Asociacijos renginio dalyviai su žmonomis po oficialaus KVA atidarymo.