Vykome prie Iešnalio, 7 km nuo Platelių, Žemaitijos nacionaliniame parke. Asociacijos prezidentas dm. gr. Zigfridas Jankauskas pasveikino atvykusiuosius, paskelbė susitikimo pradžią. Vakare svetingi sodybos šeimininkai organizavo edukacinę programą, kurios metu šokom - žemaičių kalba dainavome jų dainas, kiekvienas mokėmės gaminti kastinį, skanavome žemaitiškų patiekalų.
Kitą rytą įsimenantis plaukiojimas Platelių ežere. Platelių ežeras – didžiausias ir giliausias ežeras Žemaitijoje, pasižymintis gamtine, kultūrine ir kraštovaizdžio verte. Į ežerą įteka 17 mažų upelių, išteka Babrungas, kuris ištekėjęs iš Platelių ežero teka į pietus, nuo Plungės į pietvakarius ir pagaliau įteka į Miniją 130 km nuo jos žiočių ties Stonaičiais.
Dar kartą pasigrožėti šio ežero grožiu mums padėjo laivo kapitonas, kuris vairavo ne tik laivą, bet mums tapo ir gidu. Ežero vandenys skalauja 7 salas: Pilies, Veršių, Pliksalės, Briedsalės, Ubagsalės, Gaidsalės ir Šončelio. Jis išsamiai pasakoja apie kiekvieną iš jų, susidarymo ir pavadinimo legendas.
Pilies saloje Lietuvos kunigaikščiams priklausiusi pilis stovėjo jau XV a. Plaukiant pro Pilies salą, vandenyje buvo galima pamatyti kadaise jungiančio Pilies salą su Šventokalniu pusasaliu (buvusi senoji Platelių gyvenvietė) 300 m tilto polius, išlikusius iki šių dienų.
Pasijuokėme iš pasakojimo apie Ubagsalę – tai šiaurinėje ežero dalyje, netoli nuo kranto esanti sala. Pasakojama, kad senais laikais ubagai, grįždami namo iš Žemaičių Kalvarijos atlaidų, nubrisdavę į salą ir ten netrukdami uliavodavę. Nuo to ir kilęs salos pavadinimas.
Klausėmės išsamaus gido pasakojimo apie čia atvykusius ir įsikūrusius grafus Šuazelius iš Prancūzijos. Net karalienė Bona turėjo čia vilą. Kiekvienas mūsų narys galėjo pasidaryti nuostabių nuotraukų.
Negalima būnant Plateliuose ir neaplankyti vienintelį Lietuvoje Užgavėnių kaukių muziejų. Čia negali likti abejingu liaudies išmislui. Užgavėnių kaukių muziejus yra unikalių kaukių kolekcijų ir šventės tradicijų muziejus, įsikūręs Platelių dvare. Čia galime pamatyti apie 250 (o gal ir žymiai daugiau) kaukių kolekciją, puikių instaliacijų, meniškai perteikiančių senovės papročius ir jų vietą kaimo gyvenime. Muziejus yra skirtas šioms kaukėms ir jų pagimdžiusioms tradicijoms.
Lietuva pergyveno net du pasaulinius karus. Geopolitiniu požiūriu tapo dviejų didžiųjų kaimyninių valstybių – Vokietijos ir Sovietų Sąjungos – karinių bei politinių kėslų objektu. Kiekviena jų norėjo atimti iš Lietuvos nepriklausomybę. Jų pasėkmes pajautė ne tik valstybė, bet ir jos žmonės: holokaustas ir pokario partizaninės kovos. Šiandien jų atminimai vienas šalia kito – gyvi.
Aplankėme litvakų atminimo sodą greta Plungės. 12 hektarų plote auga metaliniai obuolių medžiai. O metalinius obuolius ant medžių šakų, skirtus prisiminti konkrečiose bendruomenėse gyvenusias šeimas, užsako litvakų palikuonys iš viso pasaulio. Litvakų atminimo sodas yra unikali iniciatyva visame pasaulyje, apjungianti tiek skirtingų vietos žydų bendruomenių prisiminimą, tiek gali būti laikoma menine Lietuvos žydų istorinės atminties instaliacija. Čia susiduria ir persipina istorijos bei meno gebėjimai kalbėti apie skaudžią praeitį ir ją įprasminti.
Kitą dieną sodybos savininkas Klimas, mums, buvusiems kariškiams įdomiai papasakojo apie Lietuvos Laisvės armijos (LLA) kūrimasi, „Vanagų“ stovyklą prie Platelių ežero. Padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės prie paminklo Lietuvos partizanams žuvusiems ir kentėjusiems už Lietuvos laisvę 1944 – 1953 m.
`Sekantį rytą aptarėme asociacijos reikalus, padėkojome svetingiems sodybos šeimininkams ir su naujais įspūdžiais sugrįžome namo.
Parengė:
Karių veteranų asociacijos nariai,
Aleksandras Vitkus ir Gintautas Tamulaitis
