Mokinių susitikimas su Šauliais, Lietuvos kariuomenės rezervo kariais ir kariais veteranais

Svečiai į mokyklą atvyko ne tik papasakoti apie savo veiklą, bet ir surengti praktinę pamoką apie pilietinę atsakomybę, šaudymo įgūdžius ir kariuomenės reikšmę Lietuvai. Susitikime buvo diskutuojama apie pareigą ginti Tėvynę, tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

                 KVA narys, kapitonas  Vydmanas Augutis susitikimą su moksleiviais pradėjo nuo meilės supratumą Lietuvai – meilę Tėvynei. Meilė, pagal V. Augutį, tai šilčiausias jausmas, kokį gali jausti gyva būtybė. Jis priminė mokiniams, kad beveik kiekvienas kuris turi ber kokį gyvūnelį, turi jausti, kaip jie nori jų meilės. Tai glaudžiai siejama su rūpesčiu, atsidavimu, atsakomybe, jie išlieka viena iš svarbiausių vertybių žmogaus gyvenime.

V. Augutis tęsė, kad meilė jaučiama reikšmingiausiems mums artimiems žmonėms, brangioms vietovėms, taigi ir Tėvynei. Žmonės, mylintys bei tausojantys savo gimtąjį kraštą, užgyventas tradicijas, papročius, gerbiantys protėvių palikimą, skambiai vadinami patriotais. Kiekviena mokinys gali tapti patriotu. Meilė parodoma įvairiai, tačiau viena ryškiausių būdų – taikos metu – ištikimai ir sėkmingai dirbti savo krašto gerovei, iškylus pavojui, ginti Tėvynę.

Visgi pats svarbiausias visais laikais išliks neapsakoma garbė bei pasididžiavimas būti kilusiam iš tokio mažo, kuklaus, tačiau didingo krašto, kurį vadiname Lietuva. Ir visai tai imi jausti tuomet, kai tu esi svetimame krašte, kaip Tau pavesta garbė ginti ne tik savo kraštą, bet ir kitos šalies piliečius.

Po to svečiai, vilkintys savo uniformas, papasakojo apie savo organizacijų istoriją, misijas ir kaip jų veikla prisideda prie Lietuvos saugumo.

Kadangi V. Augučiui teko taikos misiją atlikti Aganistane, rezervo kariai dirbo kartu su Lietuvos kariais. Jis mokiniams papasakojo apie nelengvą tarnybą šiame kontrastų šalyje, kur vieni afgistaniečiai kariavo prieš kitus. Pasakojimas palietė daugelį, paskatino susimąstyti apie pareigą ir atsakomybę.

Mokiniams buvo pasiūlyta pasižiūrėti dokumentinį A. Jančoro kino filmą "Akligatvis ".  „Akligatvis“ , apie karinę misiją Afganistane 2007-2008 metais. Vaizdo medžiaga, rodyta dideliame ekrane, leido pajusti realybę – nuo smėlio audrų dykumose iki įtemptų situacijų, kai reikėjo priimti greitus sprendimus. Šiame filme mokiniai pamatę kokiomis sąlygomis gyvena ir mokosi Afganistano vaikai, bet ėmė didžiuotis ir džiaugtis savo laiminga vaikyste.

Mokiniams labai patiko akcija ne tik pamatyti šios šalies nacionalinius rūbus, bet ir buvo sudaryta galimybė pasidaryti su šiais rūbais „asmenukes“.

Aišku, didžiausias mokinų džiaugsmas buvo praktiniai užsiemimai. Po pristatymo šauliai pakvietė mokinius į praktinę dalį šaudykloje, tačiau prieš tai parodė ir pamokė elementarių karių disciplinų, pvz. pasisveikinimo, pagarbos atidavimo, ko turi mokėtikiekvienas karys kariuomenėje.

Organizuojant šaudymą buvo visiems mokiniams pravestas instruktažas ir paaiškinta, kad be instruktažo supratimo negali imti šautuvą į rankas. Mokinius mokė kaip tinkamai laikyti šautuvą, nusitaikyti, šauti į taikinį ir saugiai elgtis su ginklais. Dalyviai, pirmą kartą rankose laikydami šautuvus, buvo susijaudinę, bet dėmesingai, sekė instrukcijas. Jie  galėjo pašaudyti į taikinius lazerinėje šaudykloje. Kaip ne keista atsirado taikliarankių, kurie pataikė vien į dešimtukus.

Daugelis mokinių sakė, kad šis susitikimas buvo ne tik įdomus, bet ir įkvepiantis. Kai kurie net užsiminė norintys tapti šauliais, nes suprato, jog šis kelias gali suteikti ne tik naujų įgūdžių, bet ir galimybę prisidėti prie tėvynės gerovės.

Dimisijos kapitonas Vydmantas Augutis

Mokytojos: Ligita T. ir Gražina G.