LIETUVOS PARTIZANŲ GYVOSIOS ISTORIJOS SKLAIDA VISUOMENEI

 

Kauno apskrities viešoji biblioteka (Radastų g. 2, Kaunas) Elektroninės informacijos skaitykla, 321 kamb.) siūlo nemokamai pažiūrėti Lietuvos partizanų atminimui skirtą dokumentinių filmų seriją „SILUETAI“. Tai aštuonių filmų serija sukurta Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyriaus pagal projektą „Lietuvos partizanų gyvosios istorijos sklaida“. Prie filmų kūrimo prisidėjo Karių veteranų asociacija ne tik finansine parama, bet ir žmogiškaisiais ištekliais, kur filmų kūrimo pagrindą sudarė 2 kūrybinės grupės kariai veteranai prof. Aleksandras Vitkus bei Gintautas Tamulaitis. Informacijos sklaida visuomenei pagelbėjo laikraštis „Tremtinys“, o filmų pristatymui suteikiant salę, įgarsinimą, Kauno įgulos karininkų ramovė bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.

 

Praėjo 27 metai, kaip atgauta Lietuvos nepriklausomybė ir laisvė. Į šios pergalės siekimą buvo eita per partizanines kovas okupacijos metu. Tačiau šių garbingų žmonių partizanų likimai buvo skirtingi. Pastebima, kad žiniasklaidoje, partizaninės kovų knygose, inscenizuotų sukurtų partizaninių įvykių aprašymai ir kitokia istorinė medžiaga yra dauguma rašytinė. Tačiau labai trūksta gyvo partizano žodžio apie jų išgyvenimus, partizanines kovas, tuometinį mąstymą, tikėjimą Lietuva ir taip toliau, to pasigendama. Gyvas partizano pasakytas žodis yra ne tik unikalus, bet išliks amžiams Lietuvos laisvės kovų istorijoje. Šis projektas nukreiptas į išsamius gyvų partizanų pasakojimus apie jų prisiminimus, partizanines kovas iš įvykių vietų, jų tremtį ir išlikimą.

Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyriaus (LKRKAKS) vienas iš prioritetinių uždavinių yra puoselėti Lietuvos kariuomenės bei laisvės kovų istoriją ir ją skleisti jaunajai kartai, jauniesiems šauliams, Karo akademijos kariūnams, moksleiviams ir plačiąjai visuomenei, išeivijai.

2014 metais Lietuvos Kultūros tarybos paskelbtame konkurse dalyvavo LKRKAKS ir laimėjo projektą, kuri skirta kaip tik mūsų užsibrėžtų tikslų įgyvendinimui. Buvo numatyta per metus atrasti po kelis gyvus Lietuvos partizaninės kovos dalyvius, pakalbinti juos, įamžinti jų laisvės kovų prisiminimus ir pateikti DVD video plokštelėse.

Šių darbų vykdymo pagreitį įgavo įvykdžius 2012 m. KAM paremtą projektą, CD/DVD formate, tema „Lietuvos kariuomenės ir Laisvės kovų istorijos chronologija 1915-1940 m.“, kuriame kūrybinė grupė pati apvažinėjo ne tik Lietuvoje laisvės kovų vietas, bet ir Latvijos dalį, Sventę, Kalkūnę ir kt., kur lietuviai kovėsi su bolševikais. Vėliau jau buvo vykdomas Lietuvos kultūros tarybos paremtas 2014 m. projektas, tema „Agentūrinė byla „Vakarai“ 1947 m.“ apie esančio gyvo partizano Sigito Kvietkausko pasakojimą ir dalyvavimą iš įvykių vietų, apie legendinio partizano Juozo Lukšos- Daumanto grupės ėjimą į Vakarus per Lietuvos-Lenkijos sieną.

Projektų tikslai – parodyti, kad kiekvieno Lietuvos partizano istorija yra skirtingo žmogaus istorija, talpinanti pasiryžimą, atkaklumą, užsidegimą, vertus prisiminti darbus bei pasididžiavimo savo kova, jausmą. Nedaug kas gali gyvai prisiminti ir papasakoti likimus tų žmonių, kas kovojo už Lietuvos laisvę per sovietinę okupaciją. Diduma išlikusių partizanų ir jų kovos liudytojų iškeliavo amžinybėn. Tačiau šiuose filmuose partizanų istorijas pasakoja tie, kas matė, liudijo ir patyrė pasipriešinimo sovietų okupacijai ryžtą ir kančias.

2015 metais papildėme gyvų partizanų pasakojimus iš įvairių Lietuvos vietų: Alsėdžių, Kalvarijos, Varėnos ir Liubavo.

2017 m. gegužės mėn. pabaigoje mūsų sukurti aštuoni video filmai buvo pristatyti visuomenei:

„Laikom frontą! Antanas Lukša“

Ryšininkas Arūnas – Juozo Lukšos-Daumanto, žymiojo šalies partizano, brolis Antanas Lukša. Šis pasakojimas apie jį. Slapstydamasis nuo prievartinės mobilizacijos, 1946 m. A. Lukša tapo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės kariu. 1946 m. birželio mėn. dalyvavo kautynėse Mozūriškių miške. Kartu su kitais partizanais atskleidė prof. Juozo Markulio išdavystę. Išdavystės išaiškinimas leido partizanams dar šešerius metus tęsti kovą. Pats Antanas Lukša buvo išduotas, nuteistas ir ištremtas kalėti į Sibiro lagerius.

Trukmė – 1 val. 12 min.

„Agentūrinė byla „Vakarai“ 1947 m. Sigitas Kvietkauskas“

1947 m. Juozas Lukša-Daumantas pirmą kartą kerta Lietuvos ir Lenkijos sieną. Filme sekama partizanų keliu. Su buvusiu miško broliu Sigitu Kvietkausku lankomos partizanų strateginės vietos: Juozo Pupkos sodyba Menkupio kaime, bunkeris Skaisčių kaime, Liubavo ir Reketijos užkardos, Budzisko kaimas Lenkijoje.

Trukmė – 53 min.

 

„Kas Tu esi, prof. Markuli?“

Viena ryškiausių pokario metų asmenybių – partizanas ir išdavikas Juozas Albinas Markulis. Puikios iškalbos, organizacinių gebėjimų, charizmatiškas vyras sugebėjo įtikinti abi puses: ir partizanus, ir okupantus. Prof. Juozui Markuliui-Ereliui buvo pavesta įsteigti Bendrojo demokratinio judėjimo sąjūdį – partizaninės kovos įrankį, kurio vadovas būtų pavaldus okupantams. Šio žmogaus oficialioje sąskaitoje – 8 nužudytieji, 178 suimtieji ir dar ne vienas nežinomas tautos brolis ar sesuo.

Trukmė – 52 min.

„Paskutinis interviu su Vytautu Juodsnukiu“

Puikus pasakorius, dainininkas, kelių knygų autorius mus atvedė pas Kaune gyvenusį partizaną Vytautą Juodsnukį. Savo knygose „Suvalkijos partizanų takais“ apybraižomis, dokumentais, prisiminimais, liudijimais autorius atskleidžia 1944–1947 m. įvykius Suvalkijos krašte, Geležinio Vilko rinktinės bei kitų Tauro apygardos partizanų kovos ir pasiaukojimo istoriją, kovas su NKVD daliniais bei vietiniais stribais. Jis turėjo atidžiai sekti šalia esančią stribų būstinę, perprasti jų darbotvarkę, laiku pranešti apie tai partizanams. Įtarus NKVD, buvo suimtas, žiauriai tardomas, vėliau išsiūstas į Sibiro lagerius. 1955 m. grįžo į Lietuvą.

Jis jau gulėdamas mirties patale, mums dar spėjo ne tik prisiminti kelis partizanų gyvenimo epizodus, bet ir su žmona padainavo „Partizanų giesmę“.

Trukmė – 44 min.

 „Žemaičių legionas 1944–1945 metais“

Klaipėdoje sutikome vienintelį dar gyvą pirmojo Žemaičių legiono štabo narį Stasį Grybauską. 1944 m. lapkričio 17 d. tarp Platelių ir Alsėdžių su parašiutais nusileido iš Vokietijos Lietuvos laisvės armijos nariai vadovaujami kapitono Aldono Kubiliaus ir įkūrę pirmąjį Žemaičių legiono štabą, tačiau jisai išbuvo neilgai. Tuomet Stasiui Grybauskui teko įsijungti į kitų rinktinių partizanų gretas, dalyvauti kautynėse, patirti ir juokingų situacijų. Visai tai teko perteikti video juostoje.

Trukmė – 1 val. 28 min.

„Mylėjo ir myli Tėvynę. Bronė ir Bronius Jungaičiai“

Kalvarijoje gyvena 30-ties paminklų partizanams statytojas su bendraminčiais Kalvarijos žemėje Bronius Jungaitis. Jis su savo žmona Brone partizaniniame kare buvo partizanų ryšininkais ir rėmėjais, matė kaip vienas po kito žūsta jo draugai.

B. Jungaitis, jaunystėje sprogus granatai netekęs rankos ir vienos akies, pirmasis Kalvarijos krašte pradėjo rūpintis žuvusiais ir nepalaidotais partizanais. Rastus kaulus perlaidojo miestelio kapinėse, pastatė paminklus, įamžino atminties vietas. Filme skamba Broniaus atliekamos dainos.

Trukmė – 48 min.

„Lietuvos karininkas Jonas Semaška-Liepa“

Apie vieną iš legendinių partizanų vadų – majorą Joną Semašką - Liepą pasakojimą užrašėme iš jo sūnaus lūpų. Jis suvienijo Žemaitijoje veikusias pavienes partizanų grupes į vieną gerai organizuotą darinį – Žemaičių legioną ir tapo jo vadu. Buvo išduotas į partizanų gretas įsiliejusių MGB agentų, suimtas, žiauriai nužudytas Vilniuje, Tuskulėnuose.

Trukmė – 49 min.

„1947 m. Mantvilų kaimo tragedija. Genovaitės Baranauskaitės -Vitkauskienės prisiminimai“

Filme aiškinamos trijų Mantvilų kaimo partizanų žūties aplinkybės. Apie jų 1947 metais žūtį Mantvydų kaime Varėnos rajone po tiek metų praėjus atskleidė kaimo gyventoja Genovaitė Baranauskaitė – Vitkauskienė, kuri regėjo stribus apsupant partizanų slėptuvę. Moters šeima buvo persekiojama ir kalinama Krasnojarsko lageryje.

Trukmė – 39 min.

Filmus galite peržiūrėti bibliotekos darbo laiku Elektroninės informacijos skaitykloje, 321 kamb.

 

prof. Aleksandras Vitkus ir Gintautas Tamulaitis