2018 M. LIETUVOS KARIŲ VETERANŲAPSILANKYMAS KOPGALIO TVIRTOVĖJE IR KLAIPĖDOS JŪRŲ MUZIEJUJE

2018 m. rugsėjį Karių veteranų asociacija, kaip ir kiekvienais metais, savo narius pakvietė į Palangos karininkų ramovę pasidalinti savo metiniais pasiekimais, bei įspūdžiai. Karių veteranų asociacijos prezidentas dim. plk.ltn. Jonas Kliauza pasveikino jubiliatus - Edmundą Survilą, Gintautą Tamulaitį ir Juozą Papą ir kiekvienam perrišo atminimo drobės juostą, o moterys įteikė gėlių. Čia prisiekė asociacijai naujas narys ats. ltn. Anicetas Varnas. Vėliau visus susirinkusius pasveikino ir paskelbė, kad mūsų šiemetinė pažintis su Klaipėdos kraštu bus apsilankymas Klaipėdos jūrų muziejuje, kuriame susipažinsime ne tik su muziejaus eksponatais, bet ir su Prūsijos karinio paveldo objektu – Kopgalio tvirtove arba kitaip vadinamo Nerijos fortu.

Kopgalio tvirtovė, XIX amžiaus antros pusės Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. Pradėtas statyti 1865 m. iki 1897 m. kaip karinis objektas, vėliau perduotas civilinėms reikmėms. 1939 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą forte vėl įsikūrė kariškiai, o besitraukdami 1945 m. jį išsprogdino. Po 1975-1979 m. vykusios restauracijos fortas pritaikytas muziejaus reikmėms. Lankytojai gali apžiūrėti buvusius amunicijos sandėlius, parako saugyklas, poternas ir kaponierius. Aikštelėse, kur anksčiau stovėjo pabūklai eksponuojami inkarai. Centrinis forto pastatas, redutas, buvo sunaikintas Antrojo pasaulinio karo metu ir atstatytas restauruojant fortą.

Lietuvos jūrų muziejui pradžią davė 1971 m. liepos 11 d. Klaipėdos kraštotyros muziejuje (adresu Herkaus Manto g. 14) Jūrų skyriaus ekspozicijos atidarymas. 1972 m. prasidėjo 1866 m. statinio Nerijos forto (Kopgalio tvirtovės) restauravimas (architektai P. Lapė ir L. Šliogerienė) ir akvariumo statyba. Tyrinėjant forto liekanas buvo aptikta daug karinės amunicijos liekanų. Išminuotojai išgabeno daugiau kaip 20 tūkst. nesprogusių šaudmenų. Redute yra įrengti akvariumai, jūrų gamtos ekspozicija, šalia jūrų paukščių ir žinduolių baseinai. Kieme yra istorinių valčių ekspozicija. Buvusiuose sandėliuose ir poternose įrengta laivybos istorijos ekspozicija. Muziejaus rinkiniuose saugomi 60.062 eksponatų vienetai. Didžiausias rinkinys – jūrų faunos preparatai. Jame yra 19 787 vienetai.

Remontas truko iki 1979 m., tačiau jau 1975 m. spalio 1 d. buvo įsteigtas Klaipėdos jūrų muziejus. Dar prieš įsteigiant muziejų, tais pačiais metais buvo surengtos kelios ekspedicijos į Centrinį Rytų Atlantą ir į muziejų atkeliavo pirmieji eksponatai – kuoduotieji pingvinai, kurių palikuonys mus jau pasitiko dar beeinant į tvirtoves/muziejaus patalpas. Vėliau pasirodė pilkasis ruonis vardu Tomas ir nuo tada ne tik pildėsi eksponatai, bet ir juos jau galėjo (nuo 1979 metų liepos 28 d.) pamatyti visi norintys.

Prasidėjo sparčios statybos, įrengti baseinai jūrų žinduoliams, atrakcionų aikštelė Šiaurės jūrų liūtams pasirodymams, delfinariumas ir kt. 1993 m. rugsėjo 21 d. iš Sevastopolio lėktuvu atgabenti pirmieji delfinai, o pats delfinariumas atidarytas 1994 m. balandžio 30 d. Klaipėdos jūrų muziejus pildėsi ir kitais eksponatais. 1986 m. balandžio 10 d. į krantą iškeltas ir senųjų žvejybos laivų aikštelėje pastatytas „Dubingiai“. 1989 birželio 28 d. į Kuršių marias nuleistas pirmasis Jūrų muziejaus plaukiojantis eksponatas – kurėnas. Pačiame muziejuje buvo įrengtas ekspozicijos „Jūrinis paveldas: fragmentai iš gelmių“, „Neringos forto istorija“ poternoje ir valčių paroda kieme. Praplėstas inkarų ekspozicija.

Muziejaus rinkiniuose saugomi 60.062 eksponatų vienetai. Didžiausias rinkinys – jūrų faunos preparatai (moliuskų kriauklės, koralai, vėžiagyviai, dygiaodžiai, jūrų paukščiai, žuvys ir žinduoliai). Jame yra 19 787 vienetai. Muziejaus rinkiniuose yra ir geologijos, archeologijos, etnografijos, numizmatikos, kartografijos, laivų technikos, raštijos, filatelijos eksponatų. Gyvų eksponatų – 957 gyvūnai.

Visa tai mūsų veteranai galėjo ne tik pamatyti, bet ir kai kuriuos eksponatus pačiupinėti. Kariai taip pat turėjo proga pasidžiaugti ne tik atstatyta tvirtove, bet kaip ji tinkamai pritaikyta visuomenės reikmėms.

Kitą dieną Lietuvos karių veteranų asociacijos narių laukė staigmena, kai prezidentas įteikė aukščiausius asociacijos apdovanojimus Juozui Papui ir Juozui Zeringiui už labai ypatingą ir aktyvią veiklą asociacijoje „Asociacijos kryžiumi“. Po to aptarę einamuosius reikalus išsiskirstė po namus, kad kitais metais vėl bendrai susirinktų, šikart prie Platelių ežero.

 

Veteranų asociacijos nariai

dim. vyr. ltn. Aleksandras Vitkus

dim. srž. Gintautas Tamulaitis