ROMUI KALANTAI – LAISVĖS ŠAUKLIUI 50-OSIOS MIRTIES METINĖS

Esame girdėjęs ištrauką iš Biblijos Pradžios knygos apie žemės sukūrimą, kurioje yra teigiama, jog Dievas savo kūrybos kulminaciją - žmogaus sutvėrimą - pasiekė suvokęs savo darbų gėrį. Tad ir žmogus, pasižymintis dieviškąja prigimtimi, jaučiasi įkvėptas kurti tai, kas yra gera, sąmoningai ar ne siekdamas gerovės kitiems. Akivaizdžiausiai asmens polinkį kūrybos potencialą išnaudoti visokeriopai aplinkinių naudai pastebima empatijų apraiškas kasdieniame gyvenime. Familiarią tendenciją matome ir analizuodami žmonių poelgius susidūrus didelio masto visuomeninėmis problemomis, tokiomis kaip masiniai genocidai, okupacijos ar kitos neapykantos ar represijų, varžančių žmogaus laimę, formos. Kūrybą galima įvardinti kaip žmogaus veiklos procesą, kurio metu į jį supantįjį pasaulį yra atnešama naujų materialinių ir dvasinių vertybių. Tik laisvas žmogus gali gyventi pilnavertišką gyvenimą, gali laisvai mąstyti, reikštis ir kurti gerovę savo kraštui.

Drastiškas Romo Kalantos poelgis 1972 metų pavasarį, pagyvino antitarybines nuotaikas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Romas Kalanta virto nacionaliniu didvyriu. Suteikė vilties, kad įmanoma pasiekti, siekti ir pasiekti nepriklausomybę. Užsienyje gyvenantys lietuviai nenustojo tikėti laisva Lietuva. Paremdami laisvės idėjas, jie rengė minėjimus, leido knygas, pašto ženklus, statė paminklus ir kitus atminimo simbolius bendruomenių susibūrimo vietose.

 

            Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, darbininkų šeimoje, turėjo dar tris brolius. 1963 metais šeima persikėlė į Kauną. Gyveno Vilijampolėje, Panerių gatvėje. Lankė 18-tą vidurinę mokyklą. Romas buvo savarankiškas, skaitė literatūrą, mėgo rašyti ir piešti. Nešiojo ilgus plaukus, kas liudija, tai kad jis buvo apsišvietęs, mėgdžiojo užsienio jaunimą. R. Kalantą jaudino ir tautinė asmenybės saviraišką varžanti visuomeninė-politinė padėtis Lietuvoje. Jis buvo religingas, todėl Romas niekada neslėpė esąs praktikuojantis katalikas. Dėl religinių įsitikinimų mokykloje dažnai kildavo konfliktų. 1971 m. R. Kalanta buvo pašalintas iš komjaunimo, o istorijos egzamino neišlaikė todėl, kad nesilaikė įprastos marksistinės-lenininės jos aiškinimo koncepcijos. Tais pačias metais perėjo mokytis į 5-ąją vakarinę pamaininę mokyklą.

1972 m. gegužės 14 d. vidurdienį R. Kalanta, protestuodamas prieš sovietinę santvarką ir Lietuvos okupaciją, Kauno muzikinio teatro sodelyje apsipylė benzinu ir, šaukdamas „Laisvę Lietuvai!“, padegė save. Jau be sąmonės nuvežtas į ligoninę, mirė gegužės 15 d. 4 valandą ryto. Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Tai visą ką ir pasako.

Šiuo poelgiu Romas tarsi norėjo pasakyti, kad totalitarinė santvarka yra žudanti ir ragino siekti Lietuvos išsilaisvinimo. Po šio įvykio Lietuvoje prasidėjo visuotinis pasipriešinimas, ypač jis buvo Kaune. Romą Kalantą imta vadinti Laisvės šaukliu.

            Šis įvykis sukėlė vietinės valdžios paniką. Valdžia nujausdama R. Kalantos poelgio poveikį Lietuvos jaunimui, ji bandė užkirsti kelią galimiems neramumams ir išvengti viešo visuomenės pasipiktinimo bei informacijos patekimo į užsienį. Įsikišus sovietiniam saugumui, laidotuvės įvyko gegužės 18 d. 14 valandą, t.y. dviem valandom anksčiau, nei buvo numatyta, ir kitose, nei planavo giminaičiai, kapinėse – Romainiuose. Tačiau toks skubotumas sukėlė dar didesnę audringą reakciją. Į laidotuves atvykusių jaunimo grupių pasipiktinimas, sužinojus, kad jų draugas jau palaidotas, buvo kibirkštis, įžiebusi dvi dienas, gegužės 18-ąją ir 19-ąją, trukusias masines demonstracijas. Prasiveržė ilgai slopintas protestas dėl Lietuvos pavergimo, rusinimo, žmogaus laisvių suvaržymo. Susirinkusieji kauniečiai taip pat atvykę iš kitų miestų ir miestelių jaunimui, kurių buvo daugiau nei 3 tūkstančiai, skandavo šūkius „Laisvę Lietuvai!“, „Šalin okupantus!“ Neramumams slopinti buvo pasiųsti vidaus kariuomenės daliniai, milicija, draugovininkai. Buvo sulaikyti 402 asmenys. Iš jų apie 50 žmonių buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, o 7 žmonės nuteisti laisvės atėmimu. Po Kauno įvykių sustiprėjo ideologinis spaudimas, jaunimo organizacijų kontrolė. Tačiau šie įvykiai nuaidėjo per pasaulį ir buvo plačiai nušviesti Vakarų spaudoje, kartu primenant ir Lietuvos inkorporavimo į SSRS aplinkybes. R. Kalantos iššūkis, kurį, paaukodamas savo gyvybę, jis metė sovietiniams okupantams, pažadino visuomenės tautinę savimonę, pabudino įvairias pasipriešinimo akcijas. Tai paskatino ir pasaulio lietuvius aktyviau kelti Lietuvos okupacijos klausimą tarptautiniu mastu. Prislopintas Lietuvos jaunimas kūrė eiles ir dainas apie R. Kalantos žygdarbį, neretai tik tyliai susirinkęs jaunimas skambant gitarų stygų skambesį traukdavo dainą- „Ne, ne, laisvės nėra – taip pasakė Romas Kalanta“....

                 Dauguma išeivių R. Kalantos poelgį vertino kaip pasiaukojimą kovojant dėl Lietuvos laisvės. Panašią informaciją skleidė dauguma JAV, Vakarų Europos žiniasklaidos priemonių. 1974 metų gegužės 15 dienos laikraštis „Dirva“, kuris buvo leidžiamas Niujorke, rašė : Kai liepsnose išnyksta lietuvio kūnas, jis jau niekada nebeišdils iš tautiečių atminties ir nebedings iš tautos istorijos puslapių.“

                 ATMINTIS GYVA

            Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. liepos 1 d. dekretu Romas Kalanta po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius). 2002 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Romo Kalantos aukos diena, gegužės 14-oji, buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Pilietinio pasipriešinimo diena. Iš Genocido aukų muziejaus 2002 m. R. Kalantos žūties vietoje atidengtas paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje (skulpt. Robertas Antinis jaunesnysis, arch. Saulius Juškys).

 

Gegužės 14 d. Romos Kalantos žygdarbį kauniečiai ir visa Lietuva mini kasmet. Jo žūties vietoje prie Muzikinio teatro, skverelyje vyksta visuomenės prisiminimai apie R. Kalantą ir jo reikšmė Lietuvai. Padedamos gėlės ir uždegamos žvakutės. Nepamirštama uždegti ir prie paminklinio akmens Vilijampolėje, Panerių gatvėje prie paskutinės jo gyvenamosios vietos.

Jaunųjų tautininkų organizacija kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto didžiojo 2-ąja rinktine pagerbiant Romo Kalantos žygdarbį keletą kartų organizavo dviračių žygį maršrutu Vilijampolė (Panerių g. - R. Kalantos gyvenamoji vieta) -Varnių tiltas-Jonavos g. – Muzikinio teatro sodelis. Čia ir tokia akcija pagerbiama Romo Kalantos didvyriškumo diena. Norėtūsi, kad ši kilni tradicija būtų atgaivinta. Šlovė mūsų didvyriui.

 

Dim. srž. Gintautas Tamulaitis