PAŽINTIS SU LIETUVOS KARINĖMIS JŪRŲ PAJĖGOMIS

Maloni ir graži Lietuvos krantus skalaujanti Baltijos jūra. Kiekvienas lietuvis ne kartą per metus aplanko šios gintarinės Baltijos jūros krantus, gėrisi jos platybių didybe, stiprina sveikatą sodriais oro gurkšniais, semiasi drąsos ir stiprybės. Taip pat maloniai mėgaujasi gražia bangų ošimo muzika besikaitindami karštuose saulės spinduliuose. Tačiau mažai kas susimąsto, kad mūsų teritorinius vandenis ir jūrą reikia saugoti. Tam yra sukurtos Lietuvos karinės jūrų pajėgos, kurios jau skaičiuoja dvidešimt penkerių metų atkūrimo sukaktį. Karinės jūrų pajėgos gali didžiuotis tuo, kad yra reikšminga Lietuvos Respublikos kariuomenės dalis, užtikrinanti mūsų šalies ir jos piliečių saugumą Lietuvos teritorinės jūros vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje.

2017 m. rugsėjo 15-17 d. Lietuvos kariai veteranai su šeimomis rinkosi į tradiciniu jau tapusį savo „rudeninį“ susitikimą-seminarą Palangos karininkų ramovėje.  Šis susitikimas ir buvo skirtas susipažinimui su Lietuvos  karinėmis jūrų pajėgomis. Veteranai seminaro kultūrinę programą ir savo klausimų svarstymą derino su Asociacijos narių jubiliatų pagerbimu. Buvo pagerbtas karys veteranas gražaus jubiliejaus proga Petras Kancevičius. Buvo perjuosta Lietuvos tautine lino juosta, įteiktos gėlės bei atminimo dovanos.

Šventės atidarymo metu prie Palangos karininkų ramovės išsirikiavo veteranai su karinėmis uniformomis. Iškilmingai buvo įneštos vėliavos, sugiedotas Lietuvos valstybinis himnas. Karių veteranų asociacijos prezidentas dim. plk. ltn. Jonas Kliauza pasveikino visus veteranus. Jis priminė Vinstono Čerčilio žodžius „Rezervistas – dvigubas pilietis“. Neatsitiktinai visos Vakarų valstybės rezervo rengimui negaili lėšų ir laiko. Aktyviausius veteranus Asociacijos prezidentas apdovanojo Asociacijos pasižymėjimo ženklais.

Karių veteranų asociacijos prezidentui suderinus visus formalumus, mes buvome priimti Karinių jūrų pajėgų komandos. Karius veteranus pasitiko Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus. Karinių jūrų pajėgų vadas kartu su karininku ryšiams su visuomene nuoširdžiai papasakojo karinių jūrų pajėgų istoriją, supažindino su dabartine nūdiena bei leista apžiūrėti pakrantėje stovinčius ir besiruošiančius karinei tarnybai, karinius laivus.

Kaip mums papasakojo paskirtas ryšiams su visuomene karininkas, tai kad nuo seniausių laikų gyvenusios prie Baltijos jūros aisčių gentys mokėjo statyti laivus, kuriuos naudojo ne tik prekybai, bet ir karybai. Tačiau besikurianti Lietuvos valstybė nutolo nuo jūros. Tai sulėtino jūrų karybos plėtojimąsi mūsų šalyje. Tikroji LKJP istorija skaičiuojama nuo tarpukario, t. y. nuo 1935 m. rugpjūčio 1 dienos, kai kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Ši data yra oficiali Lietuvos Karinių jūrų pajėgų įkūrimo data. Pirmasis karo laivas buvo „Prezidentas Smetona“, kurį 1927 m. Lietuvos vyriausybė nupirko iš Vokietijos. Karo laivo vadu buvo paskirtas jūrų kpt. Antanas Kaškelis, artilerijos karininku ltn. Povilas Labanauskas, inžinieriumi-mechaniku Antanas Darginavičius, o navigacijos karininku Vytautas Kuisinas.

https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/35/Laivas_Prezidentas_Smetona.jpg/200px-Laivas_Prezidentas_Smetona.jpg

Laivas „Prezidentas Smetona“

Reikia prisiminti, ypač jaunimui, kai po 1940 m. Lietuvos okupuotos SSRS karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas „Prezidentas Smetona“ su visa įgula taptų jai pavaldus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną vėliavą, ltn. P. Labanauskas ir įgulos nariai tokiam okupantų sprendimui nepakluso. Jie nuleido Lietuvos karo laivyno vėliavą ir nakties metu jachta išplaukė į užsienį. Tai buvo vienintelis atvejis, kai Lietuvos karinis dalinys parodė pasipriešinimą sovietų okupacijai. Antrojo pasaulinio karo metu laivas dalyvavo kovose su vokiečiais, kol 1945 m. sausio 11 d. užplaukęs ant minos nuskendo Suomių įlankoje. 2017 m. liepos mėn. Baltijos jūroje atlikę povandeninius tyrimus, Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Lietuvos karinio jūrų laivyno kariškiai maždaug 85 m gylyje aptiko laivą „Prezidentas Smetona“.

https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c9/Aukstaitis-1993-3.jpg/200px-Aukstaitis-1993-3.jpg      https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c9/DN-SC-94-00870-part.JPG/200px-DN-SC-94-00870-part.JPG

F12 „Aukštaitis“                      Fregata „Aukštaitis“ apmokymuose US BALTOPS 93

 

1990 m. kovo 11 d. paskelbtus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, pagrindiniai valstybės tikslai buvo jos suvereniteto įtvirtinimas ir krašto apsaugos aparato formavimas. 1992 m. liepos 4 d. visiškai atkurtos LKJP, kurių vadu tapo Juozapas Algis Leišis.

1992 m. spalio 29 d. LKJP flotilė papildoma dvejomis lengvosiomis fregatomis: „Žemaitis“ (F11) ir „Aukštaitis“ (F12). Jau kitų metų birželio 5– 12 d. šios fregatos dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Baltijos jūroje „US BALTOPS 93“ su Lietuvos Respublikos vėliava. Turbūt galima teigti, jog nuo tada ir prasidėjo LKJP tarptautinis bendradarbiavimas.

Lietuvai tapus NATO dalimi, Karinės jūrų pajėgos specializuojasi jūrinių minų paieškos ir nukenksminimo srityje, išlaiko bei plėtoja atitinkamus pajėgumus, kad prisidėti prie NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupės ir NATO greitojo reagavimo pajėgų.

Kariams veteranams leido apžiūrėti karinius laivus. Gidas papasakojo apie jų veikimą, įrangą, aprodė vadavietę, eilinių jūrininkių gyvenamąsias erdves. Kiek leido slaptumas, mums parodė ir papasakojo apie laivo šaudymo galimybes, atsakė į mūsų daugybę pateiktų klausimų.

Toks tiesioginis susipažinimas su Lietuvos karinių jūrų pajėgomis labai buvo naudingas mums veteranams, daug plačiau mes galėjome įsivaizduoti, ką mes turime apsigynimui ir pripažinti, kad du procentai skiriami nuo bendrojo valstybės biudžeto gynimo reikmems būtinai reikalingi ir privalomi.

Žvelgiant į rytdienos perspektyvą, Karinės jūrų pajėgos pasitinka ją atnaujindamos Karinių jūrų pajėgų karinį laivyną moderniais laivais ir įranga, bei turėdamos nuolat tobulėjantį personalą, kas užtikrina puikų Karinėms jūrų pajėgoms pavestų užduočių vykdymą.

Po ekskursijos į Karinių jūrų pajėgų uostą, Lietuvos karių veteranai aptarė 2018 metų Asociacijos veiklos planus kitiems metams. Seminarui pasibaigus Karių veteranų asociacijos prezidentas dim. plk. ltn. Jonas Kliauza nuoširdžiai padėkojo visiems dalyvavusiems renginyje ir ypač už primintas Lietuvos karinių jūrų pajėgų istorines pamokas. Palinkėjo visiems geros kloties ir iki naujų susitikimų.

 

Parengė: Karys veteranas prof. Aleksandras Vitkus ir Gintautas Tamulaitis